Teisėjų 5

₂„Kai Izraelyje paliekami nekirpti plaukai,

kai žmonės noriai pasiaukoja,

šlovinkite VIEŠPATĮ!

₃Klausykitės, karaliai,

išgirskite, galiūnai!

Aš giedosiu –

giedosiu VIEŠPAČIUI,

aš giedosiu giesmę VIEŠPAČIUI,

Izraelio Dievui.

₄VIEŠPATIE, kai ėjai iš Seyro,

žygiavai iš Edomo krašto,

žemė drebėjo, iš dangaus pylė,

iš debesų pylė kaip iš kibiro!

₅Kalnai drebėjo prieš Sinajaus VIEŠPATĮ,

prieš VIEŠPATĮ, Izraelio Dievą.

₆Anatos sūnaus Šamgaro dienomis,

Jaelės dienomis išnyko karavanai,

o keleiviai

laikėsi aplinkinių takų.

₇Išgelbėjimas pranyko,

nebuvo jo Izraelyje,

kol nepakilai tu, o Debora,

kol nepakilai Izraelyje, o motina!

₈Kai jie rinkosi naujus dievus,

vyko karas jų vartuose.

Nei skydo, nei ieties nebuvo matyti

tarp keturiasdešimt tūkstančių Izraelyje!

₉Mano širdis – su Izraelio vadais,

noriai pasišvenčiančiais tautai.

Šlovinkite VIEŠPATĮ!

₁₀Pasakokite apie tai

jūs, jojantys ant rusvų asilių,

jūs, sėdintys ant balno gūnios,

ir jūs, einantys keliu pėsčiomis.

₁₁Giedokite apie juos kanklininkų dainomis

prie girdyklų,

pasakodami apie teisius VIEŠPATIES darbus,

jo teisius darbus, išgelbėjusius Izraelį.

Tada žemyn prie vartų atžygiavo

VIEŠPATIES tauta!

₁₂Pabusk, pabusk, Debora!

Pabusk, pabusk, pradėk giesmę!

Drąsos! Pakilk, Barakai,

veskis savo belaisvius, Abinoamo sūnau!

₁₃Tada atžygiavo kilmingųjų likutis;

VIEŠPATIES tauta

atžygiavo už jį prieš galiūnus.

₁₄Jie leidosi į slėnį iš Efraimo,

sekdami tave, Benjaminai, ir tavuosius;

iš Machyro atžygiavo vadai,

iš Zabulono – vado lazdos nešėjai.

₁₅Isacharo didžiūnai atėjo su Debora;

Isacharo vyrai buvo ištikimi Barakui,

verždamiesi į slėnį įkandin jo.

Rubeno kiltyse tęsėsi

ilgi širdies svarstymai.

₁₆Kodėl delsei tarp avidžių,

klausydamasis švilpiniavimo kaimenėms?

Rubeno kiltyse tęsėsi

ilgi širdies svarstymai.

₁₇Gileadas delsė Užjordanėje;

o Danas – kodėl jis likosi prie laivų?

Ašeras sėdėjo pajūryje,

kurdamasis prie įlankų.

₁₈O Zabulonas yra tauta, metusi iššūkį mirčiai,

taip pat Naftalis ant lygumos aukštumų.

₁₉Atėjo karaliai ir kovojo;

tada Kanaano karaliai kovojo

prie Taanacho, palei Megido vandenis;

jokio sidabro grobio jie nepaėmė.

₂₀Žvaigždės iš dangaus kovojo,

nuo savo takų jos kovojo su Sisera!

₂₁Kišono srautas juos nunešė,

įniršęs srautas, Kišono srautas.

Ženk, mano siela, drąsiai!

₂₂Tada sutrinksėjo kanopos,

šuoliuojant žaibu jo žirgams.

₂₃‘Prakeikite Merozą! – tarė VIEŠPATIES angelas,

– visu kartumu prakeikite jo gyventojus,

nes jie neatėjo VIEŠPAČIUI į pagalbą,

VIEŠPAČIUI padėti prieš galiūnus’.

₂₄Tebūna pagirta tarp moterų Jaelė,

Hebero Kainito žmona,

tebūna ji pagirta tarp moterų palapinėse!

₂₅Jis prašė jos vandens,

o ji davė jam pieno,

prabangioje taurėje padavė rauginto pieno.

₂₆Kaire ranka pagriebusi palapinės kuolelį,

o dešine – darbininko plaktuką,

ji kirto Siserai smūgį,

sutraiškė jam galvą,

sutriuškino ir persmeigė jam smilkinį.

₂₇Jis sukniubo ir krito,

sukniubo prie jos kojų.

Kur sukniubo, ten ir krito negyvas.

₂₈Siseros motina žvalgėsi pro langą,

verkšlendama už pinučių:

‘Kodėl jo vežimas taip ilgai neatvažiuoja?

Kodėl taip vėluojasi jo ratų bildesys?’

₂₉Išmintingiausios didžiūnės jai atsako,

ir ji pati sau atsako:

₃₀‘Tikriausiai jie plėšia ir dalijasi grobį:

po merginą ar dvi kiekvienam vyrui,

dažytų medžiagų grobį Siserai,

išsiuvinėtų medžiagų grobį,

porą išsiuvinėtų skarų

kaip grobį kiekvienam kaklui’.

₃₁Taip tepražūva visi tavo priešai, VIEŠPATIE!

Bet tespindi tavo bičiuliai

tarsi savo galybėje tekanti saulė!“